Kaip nesudegti man gaisre,
Kai aš tiktai berželis,
O aistros liejasi žeme,
Raudonos ugnys kelias!

Galbūt tai laumės rengias puotai,
Miškus ir pievas rėdo,
Iš žalio beržo suriš šluotas
Ir ūbaus su pelėdom.

Būtų geriau, jei ramunėlės
Prie manęs prisiglaustų,
Baltas kamienas, baltos gėlės –
Tai būtų nuostabiausia!

Tik nenubristi, nenueiti,
Turiu stovėt ir laukti,
Iškėlęs liekną viršūnėlę,
Iš tolo jas pašaukti.

Smaliukės siaučia, liepsnos blaškos,
Įkaitęs oras virpa,
Gal tik lietus ir šaltos rasos
Jų šėlsmą nuramintų.