Santrauka:
Kai neįmanoma yra neįmanoma...
Nerandu trintuko,
Tas medis per giliai suleido šaknis,
Kirminai ryja žemes,
O aš saulės ilgiuosi.
Tą rudenį
Šildei mano ilgesį,
Niekada neieškojau tikslo,
Dabar priežastis kabo aukšai,
Gaila, šakos per slidžios.
Kai sausra lietų pažadina,
Aštri žolė pėdas degina.
Tu buvai teisus —
Ugnis nenugalima,
Bet pelenai lieka širdy,
Sunku ištrinti juodu trintuku.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2012-06-13 22:59:37
Priežastis – aukšTai, pasėkmė – žemokai.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2012-06-13 20:47:30
...gražios metaforos...ir gili mintis...patiko...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2012-06-13 15:43:07
Būsena, tačiau neišgryninta.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2012-06-13 06:24:46
padrikos mintys,