Padalinsiu džiaugsmą,
liūdesį – per pusę.
Mes kartu laimingi
ir nuliūdę būsim.
Padalinsiu dieną,
padalinsiu naktį
Ir liepsna krūtinėj
nepaliaus jau degti.
Neviltį ir kančią
pjausim tarsi žolę
Ir auginsim laimei
žydintį atolą.
Plauks nuplauks mūs dienos
šviesiais debesėliais
Išaugins mums meilę
tarsi rugiagėlę.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2012-06-29 00:30:57
Ir man nuplaukė tartum daina
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2012-06-14 22:43:07
kad tik būtų su kuo dalintis:))
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2012-06-10 19:26:00
...tikrai šviesi daina...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-06-09 23:31:58
o man pasirodė nuoširdus eilėraštis, svarbiausia supranta žmogiška kalba, o ne ypatingom, negyvom ir absurdiškom naujom metaforom
Vartotojas (-a): Vėjas
Sukurta: 2012-06-09 22:37:46
Originalu ne labai. Jau yra Razauskas dainuojantis "viskas pusę per pusę". Čia užsakymas taupymo propagandai? Eilėraštis turi duoti. Negražu iš skaitytojo reikalauti dėmesio be reikalo( t.y. be pajautimo, kad ati/duodi).
Apie "Padalinsiu": čia eilėse dūšia sudėliota vienam, dabar esančiam, ar viskam, kas dar nutiks?
Patarimas tik toks: eilėraštis rašomas ne save ir ne situaciją įprasmint. Eilėraščiu reikia pajutimą/suvokimą/atspėjimą/pasimetimą ati/duoti skaitytojui. Kad jame visa tai užgimtų ir pergyventų.
Savęs apraudojimo eilės - niekada nebuvo menuose laukiamas reiškinys.
Linku sėkmingesnių.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-06-09 21:53:31
Tos šiltas padalinimas per pusę...