Slibinas į nugarą alsuoja,
Jaučiu jo iškvėptą ugnį.
Pasivys — greit sparnais moja,
Nėr kur dingt — prieky bedugnė.

Aš nemoku kautis su slibinais,
Neturiu sparnuoto žirgo.
Galiu apsimūryt mūrais aklinais,
Bet jie negalės manęs sušildyt.

Kaip nuo slibino pabėgt,
Jei nėra išeities?
Aš žinau, kad imsiu rėkt.
Kur gauti bent kruopelę vilties?

Praeitis į nugarą alsuoja,
Priverčia kraujuot net užgijusius randus.
Kad ir kaip toli bėgtum šuoliais,
Praeitis vis tiek grįžta ir tave suranda.