Tu per rankos ištiestos atstumą.
Kas nesiekia, tas nėra pasiekiamas.
Kaip akmuo į kalną žodis stumiamas.
Aš glėby tenoriu pailsėti.

Tuščios viltys rakštimis į panages.
Po širdim vienatvės verias prarajos.
Rytui auštant išsisklaido pramanas
Vieno žingsnio taip ir nebeperėjęs.

Aš pati susinešiau tą laužą,
Kuriame kaip ragana liepsnoju.
Žodžio garsas tylą ar sulaužys?
Kas esu? Žinau. Ne mylimoji.

Nesižeminsiu. Šventi jausmai — ne išmalda.
Argi tuščią verta bekratyti?
Juk skaistykloj bergždžios visos įžvalgos.
Nusvilau. Labai sunku užgyti.

Neškis sau gyduolių lūpų tvarstį,
Leisk sudegt ir pelenais atvėsti.
Girgžda durys. Kažin kas jas varsto?
Kas bebuvęs. Du nereiškia dviese.