Kaip jaučiuosi? Lyg spragilu išmušta ankštis -
Maudžia šonus visus ir staiga ištuštėjo glėbys.
Mano žirniai greiti viens po kito išrieda per slenkstį,
Kaip norėčiau greta kad nors vienas įleistų šaknis!

Bet pasaulis platus, o erdvė apribota pabodus.
Ne visai pamiršau kaip ritausi pati iš namų,
Kai patyriau svaigius žalčio gundymus iš Rojaus sodo
Ir pareiškiau tėvams, kad gyventi toli ketinu.

Štai į mano akis gausios motinos ašaros grįžta -
Ką kentėjo jinai, išderėjus pati supratau,
Bet žinau, kad vaikams priekaištauti dėl žygių nedrįsiu -
Išnešiojau aš juos prie savęs, savyje, bet ne sau.

Mano virkščias sausas atgaivina seniokiškos godos,
O esybė visa apšarvuota kantriu laukimu.
Gyvybingų vilčių pasisemsiu iš meilės aruodo,
Nes žinau, kad jausmai tol gyvi, kol nejaučia ribų.