Sulinkai nuo plačios tuštumos
Ir blaškaisi klijuodamas eurais slogius chorizontus,
Čia nėra gyvulių, tik ožys, o ir tas — be barzdos.
Jo krūtinė apaugusi šilko žiedais chiacintų.
Jie atrodo liūdni ir visai svetimi,
Tarsi radę juos būtų prie vartų.
Dar paieškai kišenėse to, ko seniai neturi,
Nusivylęs gyvenimo kortom.