Rytas tamsus, dar nebrėkšta,
Iš autobuso tiesiai į pusnis.
Brendam aš, mama ir tėtis,
O žiburėlis taip toli.
Trobelėj šilta bus,
Matai, virš kraigo dūmai rūksta.
Senelis tavo — mano tėvas,
Anksti ugnelę kursto.
Retai aplankom, laiko trūksta,
Nustebs, kada pabelsim į duris.
Panešt ar pats nueisi?
Juk tu vyras.
Keistokai susižvalgė su mama.
Būtų gerai, galvoju,
Tėčiui ant pečių, sniegas gilus,
Bet aš tai vyras.
O dar senelis pamatys.
Nueisiu pasakiau, bet pasitaikė
Neįveikiama pusnis.
2011
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2012-06-03 21:45:28
Geras. Artimas man savo dvasia, jausena.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-06-03 19:33:52
Pritariu Eiliuotojai - tokie vaikystės prisiminimai gilūs
Anonimas
Sukurta: 2012-06-03 17:09:19
labai šilti prisiminimai....
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-06-03 16:27:56
Šis prisiminimas ir už pusnį gilesnis...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2012-06-03 15:37:54
Gražus prisiminimų žiupsnelis.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-06-03 10:50:54
Gražus prisiminimų kelias...
Kaip tik šiai dienai.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-06-03 10:30:54
Jauki kelionė, o ta pusnis... Juk jau seniai ištirpusi... :)