Ar gali man skirti laiko valandėlę?
O, padūkęs vėjau Tėviškės laukų.
Viesulu atskristi, suokti, suptis, kilti
Ir nunešt, kur mirga akys debesų.

Ar gali rypuot lopšinę švelnią, tylią, ramią,
Saulės spindulėliu glostyti mane?
O, padūkęs vėjau, Tėviškės klajūne,
Tu palieski širdį ryto gaivumu.

Ar gali sustot prie pakelės smilgelės
Ir supinti kasą žemiškų gaidų?
Žiburiu mirgėti, neripuoti garsiai
Paslaptingą giesmę amžinu ratu.

Ar gali man skirti menką sekundėlę?
Sušlamėti tyliai mano mintyse.
O, padūkęs vėjau, vėjau siautulingas,
Glostyk mano širdį savo lopšine.