Šį vakarą, kaip niekad, mintys plaukia,
Lankau aš praeities jau pamirštas vietas -
Prisimenu žibuoklėm žydintį padangės skliautą,
Ir jūroje matytas tolstančias baltas bures.
Vėl pajuntu ant skruostų rudens saulę
Ir bėgu tekina per krentančius lapus,
Visą gyvenimą akimirkas širdy aš saugojau,
Glaudžiau nuo vėtrų jas, tarsi mažus vaikus.
Vienas po kito prieš akis veidai praplaukia -
Seni draugai ir dar keli akimirkai tesutikti,
Vos prisiminus juos man paširdžius suspaudžia,
Išbarsčiau širdį, gal atidaviau per daug kely...
Šiandien viena prisiminimų šventę aš švenčiu
Ir keliu taure tiems, kur išdavė mane kadais,
Nė lašo nuoskaudoms šiąnakt nepalieku -
Prisiminimais lieka vien šalti tušti veidai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2012-06-03 17:08:03
jausmai....
tik, kodėl tokia eilėraščio forma pasirinkta?
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-06-03 10:31:51
Prisiminimais (at)gijančios akimirkos.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-06-03 10:01:11
Vienas po kito prieš akis veidai praplaukia -
Seni draugai ir dar keli akimirkai tesutikti,
Ilgesingos ir nuoširdžios eilutės.
Sveika sugrįžusi... :)