Plevena žodžiai tavo
Lyg vėjyje pakrikusios dulkelės.
Jų salsvą skonį
Liežuviu jaučiu.
Plasnok, drugy,
Į liepsną juk patraukia
Bailiai, nes bijo likt nakty.
Kalbėk, drugy,
Nes žodžių skonį salsvą
Aš kaip nektarą lūpomis geriu.
Tu svaigini –
Sparnu palietęs skruostą baltą –
Ir nuskrendi,
Bijodamas ir degt,
Ir likt nakty.
„Kalbėk, drugy“ – tariu.
„Svaigink, drugy“ – kartoju –
Alsuodamas gal paskutinį kartą,
Įpūtęs karštą aistrą,
Drąsiau plazdėk sparnais
Ir veržkis iš tamsos
Į pražūtingą kaitrą.