skubėjimo eros hieroglifą
braižau lyg vinim savo
sąmonėj
visas vienišas nerimo
supamas
kas išrado tą beprotišką
pagreitį
tegu muilinoj kilpoj
sau supas
aš nenoriu skubėti
kiti bėgantys stumia
ir varo
aš parvirsti bijau juk
sumindys
su kiekvienu nupuolusiu
per amžius taip daro
bet kitaip negaliu
vis dar lėtinu tempą
ir jaučiu kaip mane
sunkūs batai po truputį
traiško ir džiaugias
savo sąmonėj jau surandu
beprasmybę pakeičiančią
prasmę...