šaltiniai sotina, įkvepia, atveria kelius tam, kas dar tik turi įsikurti ir atsiskirti nauju šaltiniu ir taip begalybe atvira į toliau, vis toliau sukuriama nauja erdvė, naujas pastovumas kismui įsikurti, be kliūčių, nuolat bundant kitame (tekste), kitame jau šaltinyje, išvedantį ateitį kaip grožis nakties pakalnutės ar plukės, pasmerktas išnykti, seka po tos pačios nakties grožio ir užima vietą ne virš tuštumos, o į savo pačios dingusios vietą ir taip toliau, vis toliau... visa tai tarsi sklendžia, jau, regis, taip niekada nesustos, persmelks ir vien balta liudys... ir nejučia viena tik natele Tavo pačios kojų padelius išlenks, jau laikas vis mažiau prie žemės liestis, kažkas į ausį taip švelniai švelniai sušnabždės..:)
Skaidrios minties grakštumas, priešpastatymas akmenėlių akys upelio čiurlenime ir pakalnutės šokis leidžia daug įsivaizduoti... Subtilus žvilgsnis, žaviai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2012-06-14 15:13:22
Viskas gražu, tik ta skanduotė gale... Kaip komanda. O vyrams jokio jokio eilėraščio nesukursit? :))
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-05-30 23:11:35
Tiesiog puikiai. Keli štrichai ir yra portretas
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2012-05-30 21:13:06
Gražu :)
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2012-05-30 21:02:49
liuks!
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-05-30 17:22:17
Puikiai. Nėra ką bepridurti.
Vartotojas (-a): šaltuona
Sukurta: 2012-05-30 14:34:30
Gražiai vedasi eilėraštis, žino, kur link...
Anonimas
Sukurta: 2012-05-30 14:30:50
šaltiniai sotina, įkvepia, atveria kelius tam, kas dar tik turi įsikurti ir atsiskirti nauju šaltiniu ir taip begalybe atvira į toliau, vis toliau sukuriama nauja erdvė, naujas pastovumas kismui įsikurti, be kliūčių, nuolat bundant kitame (tekste), kitame jau šaltinyje, išvedantį ateitį kaip grožis nakties pakalnutės ar plukės, pasmerktas išnykti, seka po tos pačios nakties grožio ir užima vietą ne virš tuštumos, o į savo pačios dingusios vietą ir taip toliau, vis toliau... visa tai tarsi sklendžia, jau, regis, taip niekada nesustos, persmelks ir vien balta liudys... ir nejučia viena tik natele Tavo pačios kojų padelius išlenks, jau laikas vis mažiau prie žemės liestis, kažkas į ausį taip švelniai švelniai sušnabždės..:)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-05-30 12:26:26
Skaidrios minties grakštumas, priešpastatymas akmenėlių akys upelio čiurlenime ir pakalnutės šokis leidžia daug įsivaizduoti... Subtilus žvilgsnis, žaviai.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-05-30 09:43:49
O sutilpo čia begaliniai daug...