Lūpdažių žydėjimas,
Akelių tango.
Ir šelmio vėjo
Suvelti plaukai.
Plonumas rūbo,
Šešėlyje kiaurai matai.
O kokią muziką
Nakties didžėjai leidžia.
Toks laikas.
Vasaros pradžia.
Ir negali nebūti.
Nebesvarbu,
Kad viskas tik per stiklą.
Širdis jaunatviškai suvirpa.
Iššoktų rodos,
Bet ties gomuriu užstringa.
Nebebauginkit lapkričiais
Ir amžinu šalčiu.
Plazdėsiu klevo
Nuvytusiu lapu.
Gal ne viršūnėj,
Vidury šakų.
Nebebaisi ponia
Balta marška,
Kada už stiklo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-05-30 23:00:52
Oi, pasiutiškai persiskaitė... po to tikrai niekas nebaisu
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2012-05-30 21:09:36
Įdomiai persiskaitė.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-05-30 12:57:11
Viliokliškai... :)
Gal nereikėtų tokios baigties, juk eilėraštis toks virpantis.
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2012-05-30 11:01:58
Ypač, jeigu nedužtančio :-)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-05-30 09:18:27
Labai gražu tas „negali nebūti".