Tik su tavim man šiaurės vėjas mielas
Ir ašaros
ne tokios sūrios krenta
Lašais į tavo begalės aruodą
Draugystės knygą vėl rašau
iš naujo...

Su rytmečio saulėtom nendrėm
Kuriom vis mojai man
iš tolo
Kai savo žvilgančiu vandens apsiaustu
Kvietei artyn,
galia viliojai...

Su ilgesiu išglostau Tavo tylą
Kaip paukštis prieglobstį krante suradus
Ir šiltą vasarišką lietų,
kurį kvietei
lyg sūnų
Į ramybės kraštą


Rašau į knygą — Tavo meilės kalbą
Rugpjūčio vakarus, rugsėjo rytus
Tik su Tavim man šiaurės vėjas buvo mielas...
Ir ašaros ne tokios sūrios krito...