Drąsiau žydėk - birželis jau arti,
O mėnuo tas – bijūnų metas,
Balti, raudoni, dideli...
Ir toks saldus kiekvieno kvapas.

Lig Joninių šventos nakties
Jumis gėrėtis ir gėrėtis.
Taip noris rankomis paliest,
Ant stalo pamerktus padėti.

Tada, atrodo, kad ir vėl
Vėsioj mamos seklyčioj stovi,
Verba  sudžiuvus palubėj,
Per lovą bėga balta drobė.

Bijūnai, tėviškė ir kaimas –
Birželio vakarai nuostabūs,
Kažkur su jais ir buvus laimė –
Jaunystės dienos, visos gražios.