Macyc paukštukai bus iš lukštų išsiritį,
Visa jau raisto marška cik balci pūkuciai,
Dabok, kap spritniai tysias kiminukas,
Ty gi ne paukščiai, ale žydzinc švyliai pucias.

Cik tai kap kur akivaruose dangūs kiūto,
O tep jau jų žandai melsvu viksvu apžėlį
Ir pažaliavį lūpos žliugsi varlai kū tai...,
Katra pas juos cik pasrokuoc kojas inkėlė.

Girtuoklės krūmas, spalgenos, apsvaigis gailis-
Visi vienon draugėn daryc rodos suvejo,
Per pataisų krajagyslas, nor biskį bailiai
Pasgavo spindulį ir išmazgojo baloj.

Išdrikavotu ailuki, gražiai pasrėdius
An kelmo pakylos išsiciesė gyvatė,
Kol saulė žibina ailukį jos - ne gėda,
Dar pagulės - testa visi jos rūbų mato.

Kap nug gimimo Užuraistėse užaugus,
Tai medzis - brolis prisiglaudzis prieg paparcių,
Ir Raiscinės širdzis tarsi šventovį saugos,
Ba kožnas dzidelis šėnaunai raistų gerbcie.

Išdrikavota- spausdinta, rašyta
ailukė - suknelė
Šėnaunai - saugotina
Girtuoklės krūmas - vaivoro krūmas
kū tai - kažką
testa - tegul, lai  (dzūkiškai)