„Kai kur kai kas“
Maironis

Į valdžios viršūnę žiurkės įsisuko.
Pinigėliai plaukia... Reik pakelti ūpą,
Sugalvoti hobi, kaip praleisti laiką,
Pamalonint širdį, talentą išskleisti.
Pas kiekvieną tūno velnio suktinukas –
Negali suprasti, kas galvelėj sukas.
Vieni traukia laipsnius iš šaknies stiklinės,
Gražuoles dar vaikos, tas, kur išskirtinės.
O kitiems vis rūpi tų pelių vaikeliai,
Prieš ponias parodyt gėda tokią galią.
O vaikai kas kita. Pilvą pakabinęs
Niekina pelytę. Nėr kas ją dar gina.
Ir pagautas sukas, šaukia savo brolius,
Pasitelkęs klaną, dengia save uoliai.
Net teismai supranta – gelbėti nedelsiant!
Juk mundurą savo niekaip neišskalbsi!
Ir prabėga dienos, plaukia metų metai…
Nebegal apginti tankios pelių gretos.
Didžiažiurkiai siaučia, pėdsakus vis trina
Ir galiausiai laimi. Pinigas dalina
Į “ teisius“, neskaitant tiesą pilko brolio,
Pinigai užkloja, gina melą uoliai…