Baltas lapas
Taip skuba mano dienos -
Svajonių negirdžiu.
Akimirkai bent vienai
Jas sustabdyt geidžiu.
Pajaust arimų kvapą,
Praeit šilo taku,
Bet rudeninį lapą
Tik akimis seku.
Niūrus ruduo aptraukė
Voratinkliu akis.
Šuva kas naktį kaukia
Palei manas duris.
Šalta žiema artėja,
Užneš šiaurys takus,
Nurimus mano siela
Neklaidžios po laukus.
Tik langas aklas, šaltas
Lelijomis žydės.
Ant stalo lapas baltas
Manęs gedės, gedės...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-05-17 20:47:02
Skambus ir iškalbingas eilėraštis.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2012-05-17 15:41:23
Du lapai, du gyvenimai - medžio ir žmogaus. Kiekvienas turi savo paskirtį. Nesvarbu, kad nesugebame juose nieko įžiūrėti. Jie iškalbingi.
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-05-17 13:00:07
Kiekvienas turim savo baltą lapą ,mama
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-05-17 12:37:12
Tokiu skambiu ritmu nubėgta eilutėmis... Malonu skaityti. :)