Įkyri pardavimų agentė
Jurgiui dalgį per naktį siūlė,
Kol pirmi spinduliai ėmė akinti
Horizonto praardę siūlę,
Pienių auksas kol supasi užglaustas,
Kol rasos karoliukai varva,
Aibė paukščių kaip turguje plūstasi
Lyg prekeiviai, įkaitę nuo darbo.
Man nereikia atšipusio dalgio,
Tai — patyčios, nesu aš joks Jurgis!
Iš tiesų ne lakštingalos kaltos,
Kad pykstu, nekantrauju ir burbu.
Juk aistra ir svajonės nuskrido
Su pernykščiais pienių skristukais,
Ne sula, o tulžis ir pavydas
Iš esybės gelmių pratrūko.
Kikenau jau, čiauškėjau, kvatojau.
Dievaži, laikas greitai praėjo!
O dabar tik drebu, prakaituoju —
Dalgį Giltinė gal suderėjo?
Ausys įtemptos. Keikiu gegutę,
Ji lyg tyčia šį rytą tyli.
Kaip norėčiau nors dieną dar būti
Su skristukais dangop nepakilęs!