Sužvarbusių minčių kraitelė
Pripildyta ligi viršaus.
Ar jas sušildyt — mano valioj,
Gal niekas šito nepaklaus.
Jas išdalinti? Kam įduosi?
Juk aš sau priešų neturiu.
Ir veltui jas užklot viliuosi
Skylėtu debesies kraštu.
Parodęs mėnuo savo veidą,
Šiek tiek padėjo man nurimt,
Tarsi įvardinęs man klaidą —
Kitų naštos nereikia imt.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2012-05-18 11:53:07
Taip jau būna, kas veža tam ir krauna
Labai gražus
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-05-13 21:32:45
Labai gražus pirmas posmelis... :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-05-13 15:36:56
Va taip ,- kai neimam kitų naštos, tai taip ir gyvenam abejingumo apsuptyje - man neskauda,kodėl turiu suprasti( imti ) kito raudą...
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-05-13 12:08:38
Dažniau nešam kitų naštą nei kiti savo