Širdy klaupiuos prie tavo kojų:
Atleisk, atleisk –
Aš tavo veidą išvagojau
Minčių takais.
Visi, kur rūpesčiais pėduoti
Ir praeiti,
Paliko liūčių išranduoti...
Tamsiom naktim
Vis krito žiedlapiai nuo vėjo
Tau ant plaukų,
Kai skleidės obelys, žydėjo
Baltu vargu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2012-05-17 14:45:46
Kiek daug meilės galima sutalpinti keliose eilutėse...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-05-17 11:16:56
nuostabios jautros žodžiai...
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2012-05-14 21:52:45
Visada jaučiuosi per silpna atrasti tinkamų žodžių pačiam brangiausiam žmogui.
Jus gerbiu už drąsą.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-05-13 21:38:04
Kai skleidės obelys, žydėjo
Baltu vargu.
Gyvenimas be vargo, matyt, neįmanomas...
Jautru.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-05-13 15:22:24
Jausmingas ,,greitukas,,atskriejęs iš širdies gelmių.
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-05-13 13:13:48
Nežinau ar tik tak, bet tikrai nuo širdies
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2012-05-13 11:04:21
Visi eilėraščiai apie Motiną yra gražūs, net jei jie ir silpni. Šitas kūrinėlis, manogalva, toks "greitukas", kaip ir viskas tokio amžiaus Vyrui (aš bendrai). Konkrečiai, man patiko, bet norisi daugiau mandrybių-įmantrybių, žodžiu, kai kažko trūksta - reikia rafinuotumo...vienžo. Rimtai, apie Motiną rašyti sunku. Atrodo, taip viskas žinoma, artima.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2012-05-13 07:47:56
,,... kai skleidės obelys, žydėjo baltu vargu" - mano supratimu, geriau nepasakysi.
Vartotojas (-a): lūpdažis
Sukurta: 2012-05-13 00:17:08
Man jis ir rimu, ir ritmu, ir žodžiais skamba "tik tak tik tak tik..."