Tu neprašytas atėjai, šerkšnais nupintas gluosni,
Balti šešėliai vis lingavo mano lango kryptimi.
Gal apkabint, pavasarį žadėt ir guosti
Tu atėjai, nešauktas, neviliotas — su vasario pūgomis.

Bet malonu ir lengva tavo švelniam svyravime
Delnais ir pėdomis medžioti saulės zuikučius.
Tik neužmiršk, tik neužmiršk, — užstoti jos negalima,
Tegu šiltais pirštukais bėga per mano pečius.

Tu neprašytas atėjai, šerkšnais nupintas gluosni,
Bet patikėjau kaip lingavimu, taip ir tavim pačiu:
Gal apkabint, pavasarį žadėt ir guosti...
O gal uždengti saulę, kol tavi šerkšnai nudžius.

Bet malonu ir lengva tavo švelniam svyravime
Įkvėpti. Užsimerkti. Apsvaigti galima...