Šviesos fontanuose nebylios maudosi
Dvi deivės žiedlapius žarstydamos,
Užaugusios per vakarą jų rankose
Pragysta skambančios lakštingalos.

Tarsi užslėptus skatikus senovinius
Vėl išrūšiuoja mėnuo pagal dydį
Šešėlius medžių, liūčių išskalbtus,
Ir jie lyg pienu aptaškyti žydi.

Langai pabunda, nusviedžia užuolaidas
Nelyg pamestų virpančias blakstienas.
Dažniau kartoja net už nuodėmes
Grimasas medžiai ant stiklinės sienos.

Įkaitęs mėnuo blaškosi po dangų,
Bet niekas jo nepasigenda.
Užuolaidos susikabina rankom
Ir lygsvarą šviesa praranda.