Aš nutapyti mūsų džiaugsmą
Norėčiau ir palikt jį tau,
Jei graužatis mintis sujauks man.
Sklaidydamas save skaitau.

Antai verčiu – randu lyg tyčia
Keistus, o kremtančius niekus
Ar esmę. Argi ta pati čia
Sakmė, kur mėgau... nors perpus.

Tu – rinktum šypsančių kertelių,
Paguostumei. Tik blanksta tai.
Ką saugoju abiem kaip Gralį,
Tuo tu viena ir palikai.

Jauti – peizažas nusidažo
Tava šviesa, spalvų džiaugsmu.
Šypsniu lietaus ir lašo mažo
Tapau – patsai šviesėt imu.

Tave rašysiu savo drobėj
Pavasario debesimis,
Žalia liepsna, – pražydęs grožis
Tau mano žvilgsnyje sušvis.