Visą naktį nemigo
Balta obelis —
Snigo ir snigo
Žiedlapiais vis.
Nuklojo žemę,
Nuklojo žolę,
Dar žalią žalią
Sodelio rožę.

Atsistosiu ir aš
Po šakotu medžiu,
Tegul ir mane
Puošia savo grožiu.
Kad galva nušvistų
Sena obelim,
Kad žiedai pasiliktų
Ilgai su manim.

Paimsiu į ranką
Obels šilumos,
Į širdį pribersiu
Baltos ramumos,
Akyse užrakinsiu
Gerumo minutę,
Kai taip norėjos
Prie jos dar pabūti.