„Kai kur kai kas“
  Maironis

Prieš tautą pažiopčioję laisvės šūkius,
Jų esmę bematant pamiršo,
Kai kur kai kas
Žinojo - per sumaištį greitai prakus,
Nes riekės ne sviestu į viršų
Į burnas godžiąsias paklius -
Tereikia laiku atsikąst.
Verstu švarkeliu sekretoriaus
Bemat prie vedlių prisiplovė
Ne vienas kai kas.

Trys partijos kiršina du lietuvius
Ir silpsta tauta nukraujavus.
Kai kur kai kas
Maitina plėšrius erelius
Juodžiausiomis nuodėmėm savo -
Tereikia laiku atsikąst -
Ir tampa politinėm kekšėm,
Po krėslais dorovę pametę
Ne vienas kai kas.

Kalėjime sėdi pavogęs vištas,
Bet iždą išgrobstę - elitas.
Kai kur kai kas
Leidžia sau šventę švęst,
Atėmę iš bėdžiaus skatiką -
Tereikia laiku atsikąst,
Po to ieško kaldintų grotų,
Nes vengia gentainio išduoto
Ne vienas kai kas.

Didesnė bėda, negu aklas vedlys,
Žinoti, kad einam į niekur.
Kai kur kai kas
Mano viską galįs,
Nedrįskit tokių suturėti.
Jie moka laiku atsikąst.
Grobuonių baisus apetitas.
Paspringo ir keikiamas liko
Ne vienas kai kas.