Santrauka:
Vėl eilės kitam brangiam žmogui, parašytos lengva ranka, bet nuoširdžiai, kai šiuolaikinės ekonominės, emigracinės bėdos labai skaudžiai atsiliepė sielos ramybei.
Kai daugiau nieko nereikia…
***
Ilgom riestom blakstienom
Išmirkčioji man laimę...
Kasdien... kasryt... kasnakt...
***
Rieškučiomis pasėmus šilumą
Iš tavo rūpesčiu nušvitusių akių,
Grąžinsiu ją padauginus iš ilgesio,
Nes jam nė minutėlei nėr ribų.
Už laiką, kai širdis į širdį dunksi,
Kai gera vien kvėpuot kartu,
Tik trumpą tiesą tau išbursiu:
Mylėt tave tik amžinai galiu.
Ir nė sekundės trumpiau...
Net už jūrų marių aš visada pakelsiu ranką, kai tyliai klausi: „kur tu?“
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Komentarų nėra...