Jei kas leistų
Nors akimirką
Vieną pakeisti,
Nežinau,
Kaip reikėtų gyvent.
Kad neslėgtų našta
Padarytų klaidų,
Kad skausmų
Ir gėlos nepaliktum,
Kad pats
Neieškotum kaltų
Ir net priešai
Vadintų savu.
Nežinau...

Tik maldauju,
Kad likimas,
Nors viską pakeitęs,
Prie pažįstamo
Slenksčio atvestų,
O duris
Atrakintum man tu.