Nesustodamas šoka dervišas
Ir per smėlio audrą, ir pūgos sūkury.
Sukas ir sukas, net dreba visas,
Šoka lyg apsėstas žiūrovų būry.

Susirinkę žmonės į jį žiūri,
Stebisi, gėris ir ploja delnais.
Dervišas poilsio neturi,
Nesižavi skliautais mėlynais.

Nesustodamas šoka dervišas.
Oras kvepia brangiais smilkalais.
Jie vis dar čia, nustebę, sumišę,
Bet vos sutemus šalin jie nueis.