išėjusiai

nuplaus banga pilis svajonių
trumputė vasara pilna glamonių
ledinis vėjas klaidžioja tuščia pakrante
užpustė taką link pušies bekraitės

o ir pušelė lediniuose gniaužtuose
palikusi viena tamsoje kuri neišaušta
liejas skausmas sakais gintariniais
girdžiu aimaną vėjas drasko slopina

kas buvo žiežirba kūrento laužo
ledinis vėjas šakas pušelės gniaužo
o tavo pėdos įmintos į smėlį
nuplautos riksmas ištirpęs mėly

o laimės buvo tik sauja smėlio
kurio rieškučiomis vasarvidy pasėmei
nei daug nei mažai kiek išgalėjai
atgniaužę delnus išpustė vėjai