Mano žirge ilgakarti,
Prisiglauski prie krūtinės.
Tau iš delno duosiu gerti
Ir duonelės avižinės.

Tavo akys ramios, tylios
Žvelgia į mane ir vėlei.
Tokios gražios, tokios gilios –
Jos prilygsta lauko gėlei.

Tau žvaigždelė galvą puošia,
Karčiai krinta į akis.
Esi žirgas reto grožio.
Esi nuostabus arklys.