Išsprogo medžiai, pražydo gėlės,
Nustojo lyti lietūs.
Neišdaviau niekam, ko man reikėjo,
Ko mana širdis norėtų.

Nušvito saulė, pražydo gėlės,
Ledas ir sniegas ištirpo.
Bet sieloj tebesiaučia vėjas,
Širdy nėra nieko tikro.

Sužėlė žolė, pražydo gėlės,
Tik niekur nedingo liūdesys.
Sapnai ir idėjos per rūką išėjo,
Atsivėrė bedugnė tamsi.

Išsprogo medžiai, pražydo gėlės,
Bet laukiu, kada ims lyti lietus.
Pažvelgti atgal aš nenorėjau,
Išėjusi kartą per vaikystės vartus.