Aš nežinau, kas man yra,
Kad ilgesys taip spaudžia širdį,
Ir akys krypsta į duris,
O ausys kažkieno žingsnius vis girdi...
Gal tai šauklys praėjusių dienų,
O galgi dabartis jau ima viršų.
Gal dar nuvargusi mana širdis
Mylėt ir būt laiminga neužmiršo?
Varnėnas čirškia inkile,
Alyvos pumpurus brandina.
Ir taip svaigu man sieloje, beje,
Lyg nuo brangaus ir gero vyno...
(Azalija- 2012-04-22)
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2012-05-14 19:24:43
Gražūs prisiminimai visada pagirdo ištroškusią sielą.
Vartotojas (-a): Eirenė Azalija
Sukurta: 2012-04-28 22:48:20
Taip, vario blyksne, jei tai žmogus, kuris išėjo ten, iš kur negrįžtama....Toks ilgesys turi daug spalvų ir jutimų. Jį žino ir supranta tik tas, kuris pats perbrido skausmo ir nerimo jūras..
Va, čia ir visa bėda "rakinėtojų," kad mes "žinome", kaip jautėsi, ką norėjo pasakyti tas, kuris rašė. Nė velnio mes nežinome...Gal taip ir geriau. Lieka vietos fantazijoms....ir...