Naktis. Kieme šnopuoja vėjas.
Ir aš nerimstu — naktinėju...
Kaip pabaidyta ar išbarta
Keliuosi jau kelintą kartą.
Spintelėj nutveriu sausainį,
Dedu į perpildytą skrandį.
Į šaldytuvą kišu ranką,
Traukiu atgal — na ne, užtenka!
Bandau skaityti — nesiskaito.
Galėčiau megzti — gal neverta...
Pūkuotos mintys galvon lenda,
Ir žiovulys narina žandus,
Bet nesimiega. Maklinėju,
O rytuose dangus ryškėja,
Sode paukštukai repetuoja...
- - - - - - -
Ant stalo arbata garuoja.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2012-04-27 13:47:27
Paskutinės 3 eilutės
(kūrybos blykstekėjimas),
o visa kita – perdaug buitiška.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-04-26 23:21:25
Visai neseniai aš rašiau visą seriją savo naktinėjimų, taip ir pavadinau "NAKTINĖJIMAI", skaitau pavadinimą ir pasiklydau, galvojau negi aš įkėliau? Gal galima kaip nors kitaip pavadinti? Nesikartotų.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2012-04-26 13:37:06
Pavasaris...
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-04-26 13:23:25
Kas čia jums su tom nemigm?