Kopėčios, žaliai vakar dažytos,
Akmenukais raudonais nulytos.
Niekur nedink iš po gaubto šilkinio –
Drugeliai pažadėjo naktį užklysti.

O ratai nupiešti vėjų,
Skrituliai išstumti,
Valtys pražydo ovalais –
Ilgu spinduliu žmogus valandas matuoja.

Pražuvo rugpjūčiai palangių,
Spėję karsto dangčiu vyšnias paliesti,
Blakstienomis skruzdės mirksėjo.
Gal ne ruduo,
Tik laukimas pasigailėjimo.