Lietus.
Gatvė — veidrodis.
Medžių rankos šešėliais lenda po sijonais
Bohemiškoms damoms.
Raudoni paltai.
Balti centai ištiestoj rankoj.
Aidas kvėpavimo požeminėj perėjoj.
Požeminės perėjos tvaikas.
Tušti skersgatviai — pirmadienis ne pasimatymams.
Vienas mušas į krūtinę klūpodamas prie savo asmeninės klausyklos.
Kitas dega, pažiūrėjęs į ką tik patekėjusią pilnatį.
Laiptai, laiptai, tamsios vitrinos, sustingusios manekenų pusės lūpų šypsenos...
Negi čia buvo Garšva?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-04-27 08:15:16
Tikriausiai sąmoningai toks fragmentiškas užrašymas; niūrios nuotaikos, prasilenkimai, saviti pastebėjimai savitam nusistebėjimui.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-04-25 19:53:54
Eilėraštinis pasakojimas ( poezijos lyg ir pasigendu...) Pritariu Kapsei.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2012-04-25 16:02:20
Chaotiškai nuskambėjusi tikrovė. Ir nieko nepadarysi - toks gyvenimas.
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2012-04-25 14:00:09
Na, forma iš tiesų, padrikoka, bet yra ir tikrai gražių vietų. Kai kurios truputėlį perspaustos. Dėl tos eilutės, kur pakartojama požeminė perėja, iš jos palikčiau tik žodį tvaikas. Ilgąsias eilutes galbūt būtų galima skaidyti į dvi. Na, ir man tos bohemiškos damos nelabai susiskaito.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2012-04-25 12:38:01
Maloniai nuskambėjo. Tik gal to "požeminės perėjos" pakartojimo nereikėjo.