Išplauk, širdie, kaip valtys kad išplaukia
Į laisvus vandenis po stingdančios žiemos.
Tegul dar ir tave viltis pakilti šaukia,
Kaip šaukia paukštį troškimas grįžt namo.

Sviesk grandines tamsių žinių tvirtovės,
Dainuoki šviesai, rytmečiui dainuok,
Būk tarsi medis, kuris audroje stovi,
Tik ne į karklą — į ąžuolą lygiuok.

Į priekį žvelgtum ar praeitį minėtum —
Matyki Lietuvą, tik Lietuvą, tik ją.
Matyki tą, kuriai gyvent norėtum,
Prireikus ir atgulti žemėj šventoje.

Sakai nelengva, vėl juodvarniai sukilę
Nustelbia vyturių, lakštingalų balsus,
Net Sąjūdžio šaukliai, pavargę ir prikimę,
Prieš neteisybę sudeda ginklus.

Išplauk, širdie, kur nauji vėjai kyla,
Kur ilgesys tiesos aukščiau valdžios aistrų,
Kur Lietuvą lietuvis saugo, gerbia, myli
Vardan savęs ir ateities kartų.