Pasiilgusios akys žalia ugnimi
Aukštuos horizontuos pavasario dega.
Gieda strazdas serbentuos visa širdimi,
Saldžią saulę į avilius bitės jau neša...
Nešauki manęs — aš dar greit nepareisiu.
Nešauk. Šiandien strazdas tik tau tegiedos.
Pailsusiom kojom per žemę aš eisiu,
Prisirinksiu į širdį laukų žalumos.
Nelauki manęs — aš dar greit nesugrįšiu,
Klausysiuos, kaip šnekasi tyliai žolė.
Nuo rugio želmens tik rasos atsigersiu
Ir degsiu žaliais spindulėliais žvaigždės...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-04-24 18:51:30
„Gieda strazdas serbentuos visa širdimi“. Smagu. Lai gieda!
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-04-24 16:42:09
žaliuokim, juk pavasaris - žalia spalva, tad ir čiulbėkim žalioj žolėj , jei dar čiulbasi...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-04-24 15:20:38
Pakerėjo- ...Klausysiuos, kaip šnekasi tyliai žolė...jautrios ir lyrinės eilės
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2012-04-24 13:16:03
Iš tiesų, toks įsiklausymas, įsižiūrėjimas visada maloniai nuteikia :)
Gal tik aš esu tokia priekabi, bet man iki tobulumo truputį trukdo skaitant antroje strofoje rimavimas nepareisiu ir eisiu :)