Naktis buvo tyli. Ūla giliai įtraukė oro ir atsimerkė. Ji norėjo rėkti, tačiau iš pražiotos burnos neišėjo nė vienas garsas. Už lango buvo dar tamsu. Ūla apklotą pritraukė prie pat akių. Tačiau tai nepadėjo. Mergytė prikando lūpą. Tada stryktelėjo iš lovos ir nudūmė prie durų. Pasistiebusi jas atidarė, koridoriuje pasigirdo basų kojų aidas ir dar vienų durų girgžtelėjimas. Ūla pakėlė apkloto apačią, palindo po juo ir nušliaužė aukštyn. Tada įlindo tarp mamos ištiestų rankų ir vėl užsnūdo.
Kai vėl atsimerkė, buvo jau šviesu. Ji gulėjo tėvų lovoje, tačiau nei mamos, nei tėčio, joje jau nebebuvo. Sugniaužusi kumštukus patrynė akutes ir pasistumdama rankomis nuslinko link lovos krašto. Nuleido kojas ir nušoko ant grindų, tačiau neišlaikė pusiausvyros ir plumptelėjo visomis keturiomis. Susiraukusi patrynė užgautą kelį, tačiau tuoj pat atsikėlė ir išbėgo į koridorių.
Atsistojo pačiame jo viduryje ir įsiklausė. Vonioje tyliai grojo muzika. Virtuvėje girdėjosi ritmiškas peilio kaukšėjimo į lentutę garsas. Svetainėje kažkas žiūrėjo televizorių. Ūla atsargiai pravėrė arčiausiai esančias duris. Vyresnėlis brolis plovėsi dantis. Pastebėjęs mažylę jis tik kažką piktai suburbuliavo ir staigiu judesiu truktelėjo duris į save. Ūla pakraipė galvą ir nušlepsėjo pirmyn.
Atsistojo tarpduryje ir įsistebeilijo į tėvą, kuris buvo užsnūdęs prie televizoriaus. Apsidairiusi, ar daugiau nieko aplink nėra, ji priėjo visai arti, pasilenkė prie pat tėvo veido ir švelniai pūstelėjo tarp pravertų lūpų. Vyras iškart krūptelėjo ir pramerkė akis, tačiau Ūlos jau nebuvo nė kvapo.
- Labas rytas, mažyte, - nepasukdama galvos pasisveikino mama. – Vėl sapnavai kažką baisaus?
Ūla tik nusivaipė ir užsiropštė ant kėdės. Trinktelėjo kumštuku į stalą. Ant gretimos kėdės užšoko katė ir mergaitė džiugiai suplojo. Ištiesė rankutes norėdama ją sučiupti, tačiau katė, įtardama mažylės ketinimus, atsitraukė saugesniu atstumu.
- Labas, mam, - pasisveikino vyresnėlis, sėsdamas prie stalo.
- Labas. Valgysi?
- Aha, - burbtelėjo, sodindamas besispardančią Ūlą ant jos kėdės. – Nemanai, kad jai jau laikas pradėti visą naktį miegoti savo kambaryje?
- Ech, Lėjau, juk  ji tik vaikas.
- Na tai kas, juk jai jau treji. Man tai neleisdavot.
- Bet juk vis tiek ateidavai.
- Vienąkart ji iškrės ką nors negero, pamatysi.
- Ji maža, ką ji galėtų padaryti? Ateiti pas tave į lovą? – nusijuokė mama, įžnybdama Ūlai į skruostą.
Ši patenkinta pasispardė ir ištiesė rankutes į priekį.
- Tuoj, Ūla, tuoj.
Virtuvėje įsivyravo nejauki tyla. Mama įbruko mažylei gertuvėlę. Ūla patenkinta ėmė gerti, o pusė gėrimo bėgo per smakrą. Lėjus pasilenkė virš stalo, paėmė servetėlę ir ėmė šluostyti sesers smakrą, tačiau ši greitai atitraukė indą nuo burnos ir viską, ką turėjo burnoje, išpurškė ant brolio. O tada pratrūko mostaguoti rankomis ir kojomis.
- Ūla! – piktai šūktelėjo. – Po velnių! Vėl turėsiu persirengti!
Išeidamas garsiai trinktelėjo virtuvės durimis. Norėjo akivaizdžiai parodyti savo susierzinimą. Mama atsisuko į langą. Kurį laiką taip ir stovėjo, nieko nesakydama. Ūla susidomėjusi stebėjo, rodos, nė nekvėpuojančią motiną. Tad atsargiai pabeldė kumštuku į stalą.
Moteris tarsi pabudo iš sapno. Priėjo prie dukters, nušluostė stalą, kėdę, visą veidelį, rankutes.
- Taip negalima, supranti? – paklausė.
Ūla pakreipė galvą į šoną ir vėl sumostagavo rankomis. Moteris sunkiai atsiduso ir pritraukusi artyn lėkštelę su avižine koše ir vaisiais pradėjo maitinti dukrą.
Kieme suburzgė automobilis. Atsitiesusi ji pamatė, kaip vyras sėda už vairo, o sūnus numeta kurpinę ant galinės sėdynės. Žvilgtelėjo į mikrobangę, kurioje buvo įdėti du sumuštiniai. Juk sakė, kad pusryčiaus. Tada prisiminė Ūlą, vėl sunkiai atsiduso ir pasukusi galvą atgal į indą su maistu nusiteikė ilgai dienai.
- Sakyk aaa, - rodė mažylei, tačiau ši tik mostagavo rankomis ir kojomis nė nebandydama jos pamėgdžioti. – Ma-ma. Na, pabandyk gi, aaa!
Galiausiai motina pastatė mergytę ant grindų ir nurinkusi nuo stalo indus ėmė juos plauti. Ūla tuo tarpu mėgavosi laisve. Pirmiausia ji paieškojo katės, tačiau ši buvo užšokusi ant spintos, o mergytė niekaip nesugalvojo, kaip jai ten užlipti. Tada ji patikrino kaktusus, ar šie vis dar badosi. Spygliukas įlindo po oda ir Ūla susikišo pirštus į burną. Purtydama skaudamą ranką ji nubėgo prie lango ir užsiropštė ant palangės.
Mergytė nužvelgė kiemą. Priglaudusi lūpas prie stiklo iškvėpė orą. Stiklas aprasojo ir ji uždėjo ton vieton ranką. Ten liko jos delno antspaudas. Ji susidomėjusi stebėjo, kaip jis išnyko, o tada vėl nulipo ant grindų ir nusliūkino atgal į virtuvę. Mamos jau nebuvo, ši lauke džiaustė skalbinius. Mergytė palindo po stalu ir susimąstė. Išsižiojo ir pabandė šūktelti. Tačiau pro pravertas lūpas teišėjo oras. Atsiduso. Giliai giliai įkvėpė oro, užsimerkė ir pabandė dar kartą.