O aš gyva, kuomet be proto šalta,
Baltoj nakty smagiau stovėt lauke be palto,
Nes išgyventi žiemą daug sudėtingiau
Nei saulėtąsias vasaros naktis,
Jose aš tikro jausmo nematau.

Tai ta mažytė paslaptis, bailieji.
-----------------------------------------
Pirmu sniegu jis brido ir priėjo
Prie tyliai stovinčios ir stebinčios jį fėjos,
Žvilgsniu svaigino, viliojo arbata,
Tačiau mergaitė per daug ilgai stovėjo ten basa,

Nesišypsojo ir švelnumu nebetikėjo,
Tik dairėsi ir laukė, kol liks lauke viena,
O jis jau nieko nebeklausdamas nuėjo.

Žiema ne prostitutė – ji ponia.