Išgirsk mane, o Dieve, išklausyk,
Kai lūpos maldą vis kartoja tyliai,
Nes mano prieglauda, uola esi,
Tik vienu Tavimi nenusivyliau.
Tą palaimingą globą vis jaučiu:
Prasmingą dieną ir ramybės naktį.
Tebūsiu delnuose žiburėliu,
Tiktai paliesk, kad Tavo meile degčiau.
Kalbėki savo lūpomis, kalbėk.
Kaip mano ausys Tavo žodžio ilgis!
Kaip noriu nors mintim Tave pasiekt.
Išrauk visas nuo mano kelio dilges.
Priglausk mane, apgaubki gerumu,
Kuris visus rūkus į šalį gena,
Kad aš rami artėčiau prie namų,
Kur mano angelas seniai gyvena.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2012-04-23 11:31:44
Jaudinančios ir nuoširdžios.
Jums leidus - priglausiu
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-04-16 11:23:18
tikrai graži malda...
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2012-04-15 20:14:04
Retai toki gražią, tokią nuoširdžią maldą tenka išgirsti.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-04-15 18:53:13
atitinkantis Atvelykio dvasią ir labai jausmingas
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-04-15 17:40:07
Labai jausmingas to švento prisilietimo laukimas.
Anonimas
Sukurta: 2012-04-15 16:30:51
jei turi tai, turi viską
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2012-04-15 16:04:22
Tikras tikinčios širdies kreipimasis į Jį, labai nuoširdus ir paprastas. Dievas pasiekiamas širdimi, mintimis. Esu tikra, kad Viešpats išgirsta tokius žodžius...
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2012-04-15 15:03:49
Gražu, švelnu, tikra :)
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2012-04-15 13:54:48
dainingai čia, egliala :)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-04-15 13:22:59
Nuoširdi malda. Paskutinis posmas - ypatingas.