Labas, kvietkeliai. Kap miegojot, kų sapnavot, kap dziena prasdėj?
Aš šandien valerjankės iš ankscyvo ryto priputus ir validolio ploskutį sučiulpus sėdziu. Ir vis per tų Krusių, kad jį vandeniu nuveit.. Cik Raulo gaidzys nugiedojo, aš ir pabudau. Žūrau, kacinas man an krūcinės susrangis bezda. Acha, mislinu. Tai va dėl ko man visų nakc smirdėjo ir oro trūko. ..
Kacinų nušveiteu žamėn, paci kojas aukšcyn užverteu, kad durni kraujai per nakc nusistojį isivaikščiot ir mislinu: „Cia kap ne tep tavo dziena prasdeda, Petraliu. Cia kap negerai...“ Jautė mano širdzis, kad negerai, bet, kad tep negerai, tai nei sapni nesapnavau...Bet viskų iš ailės paporysiu.

Kap kas rytas acikėlus insispyriau kaliošaiciuosna, vatupkaitį užsimeteu ir nulėkiau būdelėn. Sėdzu, gazietų čitoju (jau sakiau, kad be darbo nei minutos negaliu trivoc). Cik pradėjau apie politikį čitoc, kad girdu: „Ratavokit, ratavokiiit¡¡¡“. Pirma mislis atajus galvon, kad mano svirnas dega. Šokaus, ne visai iki galo apsitvarkius išlakiu iš būdelės ir cik tadu acimenu, kad žantas svirnų pernai supalino. Oi...kiek tadu nervų nuvei per tų balamūtų ir kiek nuostolių apturėjom...

Papjovėm kiauly. Dzidelė penimė buvo, kap dranga. Pradėjo lyc. Žantas papjautų kiauly intysė svirnan, paguldė an ragožio ir, užsikūris pajalnų lempų, pradėjo svylc. Sakiau, nepretėliu, kad su ugniu voravocis raikia, bet šokos mano mergaucinė duktė, kad aš nieko neprantu, man cik kamandavoc.. (Ir in kų šitoj manovaikas nusdavė. Kici vaikai kap vaikai, o šitoj, gatava perplėšč. Iš kur pas jų ciek piktumo?) Nu, bala nematė... Tai va. Pradėjo žantas pajalnu lempu svirnan kiauly svylc. Maskatavo tuoj ugniu ir nematė, goželis, kad netoli stovi mano verpimo ratelis su pakulų kuodeliu. (Jis jau kap dzyrba, tai dzyrba, nieko aplinkui nemato). Nežnau, kap ty jam pastaikė. Ar ne tep pasisukė, ar pajalna lempa apvirto, bet ugnė pagavo pakulas ir supleškino svirnų.
Duktė dar jau rėkė, kad tas glušius geriau pac su visu kiauli būt sudegis, tokį nuostolį padarė. (Kap susnarvuoja, visai nebagė nesorentuoja kų kalba...) Ir man svirno škada buvo, bet aciminiau, kap vienon razumnon knygon buvau radus, kad negalima daslaisc negerų mislių ir, kad nėra to blogo, kas neišait in gerų.

Kap svirnų užgesino, Anė ir sako: „Užjaucu, Petraliu. Kų padarysi, bet dzaugiuos, kad mano budinkai cieli liko. Kų dar darysi be mėsos?“  Kalba lyg ir užjausdama, o akutėsna tokis dzaugsmas kibirkšciuoja... Žūrau aš in jų ir mislinu: „Sterva tu sterva, kad mumiem tokia bėda, tai tau dzaugsmas. Tpu, an tavy.“ Balsu to nepaūtarinau. Lūpas tampau, ziblinuos. Niekas nemacysit, kas dar mano dūšion dedas.

Priainu prieg nuodegulių, lazduki pakrapščinėju ir randu kiauly. Apsvilus, juoda visa. Pabadeu. Minkšta, iškepus. Žantas apskutė... Visų sodzų, an piktumo, sukvietėm kiaulės valgyc. Ir Any pašaukėm. Ėskit, puskit mano procų. Neškada... Ir ėdė visi apsiputojy. Nakadu liko cik apgraužtų kaulų krūva. Nedzyvai, toki čėsai. Daugumas nuog kruopų išcinusiais pilvais tūsos. Bet vėlgi, apie kų aš ca pradėjau?

A, iš būdelės mani išstraigino Karusios riksmas. Išbalus žūrau, stovi mano kiemi kaštonų apsikabinus ir zybia an visos ūlyčios. Plaukai sutaršyci. (Terpu mūs šnekanc, kap jau ty bebūt, bet visur turi išlikc moterim, o nelėkc kap galvon šautai apsikaltūnavusiai ūlyčion. Kas jau tokio turi pasdaryc, kad tep nesustvarkius raikia lakioc? Bet, kap tas sako, ne mano ca raikalas.) Klausiu: „Ir kas jau ca tokio pasdarė, kad alasavoji aršiau kap Petrikos kalė??“, o jy man: „Kap sužinosi, kas pasdarė, tai nelosi an many. Man pasdarė ir tau gali šiteipos pasdaryc.“

Neprantu, kas jau ty tokio navatno galėjo pasdaryc, ko dar nebuvo pasdary per šiciekos metų.  Nusvedeu Karusių prieg gonkelių, pasodzinau an suolalio, kružikėlį rūkščios sulos atnešiau, padalkom akis nušluosteu, nosį nuspaudeu ir liepiau ūtaryc.  Ir žinot, kvietkeliai jūs mano brangiausi, nuog to, kų išgirdau, visai mano smagenys susisukė. Sėdzu dar, rankosna dar vienų validoliaus ploskelį barškinu ir mislinu, čiulpc dar vienų tabletkų, ar  skambyc mergaucinės duktės vaiku. Gal jis žino, kas do velnias tas seksas iškraiptu būdu. Cik nepavidna, kad ir vaikas tokius navatnus dalykus žinot. Ir iš kur jam žinoc. Dar nei trijų dešimcų neturi. Aš, va, kiekos metelių nuricinau ir tai nežnau. Raikės gal aic bibliotikon ir razumnų knygų ieškoc...

2012-04-15