Tušti namai – nyku
Tik alkanas paukštis
Įstrigęs tarp sijų plazdena
Ir bilda į stogo šlaitus.
Bet aš nebijau,
Ir man n e b a i s u.
Iškrisiu ant šalto betono
Ir pavirsiu šalčiu.
Ant stalo dvi riekės –
Nesvarbu nesvarbu.
Pro langą žvelgiu aš į tolį,
Į pasaką savo žiūriu.
Tušti namai – ramu.
Balkono durys praviros –
Dar neatvėso
Pėdos tų, kurie išėjo iš namų.
Ir aš iš paskos
Ant betono kieto ir groblėto
Nutūpsiu tyliai,
Ir pumpurai pražys iš lėto.