Kur kalvos Aukštaitijos
su puokštėmis šilų
ir putinų žarijos pavėsy ąžuolų
tylios beržų lopšinės
užaugom supami
motulės ir gimtinės su meile glaudžiami
Nuraibuliuoja kloniais
salelės ežerų
nublykčioja lelijos baltuoju sidabru
linguoja šnara nendrės
seselės ajerų
nubėga stirnos takas žydėjimu linų
Tenai gimtajam sodžiuj
pati pradžių pradžia
pirmieji žingsniai žodžiai ir džiaugsmas ir kančia
išskridome kaip paukščiai
troškimų vedami
palaiminti motulės malda ir širdimi
Kur kalvos Aukštaitijos
pušynai ežerai
gimtų namų ramybė vaikystės aitvarai -
visi mes išauginti
tos meilės spinduliuos
rami beržų lopšinė lydės visuos keliuos
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-04-14 22:21:23
žalios varnelės pakranksėjimas?
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2012-04-14 21:10:51
Yra labai gražių metaforų, vaizdinių ir bendra nuotaika tokia teigiama :) Gal tik tas džiaugsmas ir kančia pernelyg atviru tekstu trečioj strofoj truputį gadina...