Naktinis vanduo ir mano veidas po juo,
plieninis akmuo nušviečia dangų,
gal pramanytas ruduo,
vakar lapų prisnigo vėl atminus,
pakelėj aplipo pulkais dūzgiančių samanų
pražuvėlis rytas, taip kažkam jo neteko,
kaip man nelikus, ant priebučio slenksčio basa
matuoju gervių klyksmus anapus kalnų,
gal arčiau tavęs ir jei šitaip maža,
nekaltink, pėdai ant žemės reik tavo denų.