Per degantį sapną vis eisiu
nutrūkusia smuiko styga,
piano natoms pasiklydus,
armonikai siaučiant laive...
Piazzolla garsais išsiskleidus
praskriesiu Paryžiaus gatve
ir niekad Tavęs nesutiksiu
raudonajam aguonų lauke.
Prie mėlyno medžio kovosiu
su Dievo didžiąja galia.
Nors jėgos nelygios – palaimins –
dar tikiu, kad GERUMAS yra...
Vėtra
2006-07-12 13:19:10
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-01-15 20:49:08
optimiste,
Tu teisi,
nors prancūziškumas dominuoja gal net stipriau už optimizmą.
:)