Sudėjau, surinkau... ir užmiršau
Paklust kažkam ir tyliai nusilenkti.
Esu laisva — turiu tai, ko prašiau —
Atsinešiau Visatos skirtą lemtį.

Suklupus pasimelsiu pagiry —
Kur ąžuolais sruvena šilko gijos.
Tai tu gyvuoji — siela nemari!
Atėjus šlovint Žemės karalijos.

Pašlovinti maldom, dainas dainuot,
Nustebusi sūpuot gyvybės lopšį.
Meilės tėkmėj pilnatvei atsiduot
Ir neplanuoti nieko itin kruopščiai.

Juk kas gi tie planai žvaigždžių mastu?
Būtis maža — galaktikų gilybėj.
Tiesiog žinau — dabar aš čia esu,
Ir tu esi manoj širdy beribėj.

Vibruojanti Visatoj gyvastis
Paveikslais nenusakomais vis mainos.
Juk laiko dulkės viską užpustys.
Esu ir Tau linkiu kasdienės laimės.