Plika akim nematoma teisybė
Ir juodo varno kietas bučinys...
Pavasarinio polaidžio galybė
Ir sieloj kilęs siautulys...
Tas neramus širdies plakimas,
Prisiminimai, godos ir šmėžuojantys veidai...
Savaitės, metai, dienos, praradimai...
Gyvenimo žaizdų ir lobių kratinys.
Taip sėdžiu ir mąstau, ar verta,
Vis varstyti į praeitį duris...
Manau, geriau gal dabarčiai atverti,
Ir širdį, ir... mintis...
2012-04-10
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2012-04-10 20:49:47
Labai "šiltas" eilius, tik kyla klausimas, kam tie daugtaškiai? Ar tikrai už kiekvieno jų slepiasi nebaigta/nutylėta mintis?
Vartotojas (-a): Eirenė Azalija
Sukurta: 2012-04-10 19:07:16
Tai ne meninis tekstas, tai-i išgyvenimas, netikėtai mirus pažįstamam žmogui...Neginu savo "kūrinio", tačiau tokios frazės, atleiskit, juokina... Iš viso, menas, beje, į jį nepretenduoju su savo raštliava, nėra skerdiena mėsinėjimui. Jis arba užkabina dūšią, arba -ne....
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2012-04-10 18:33:16
Du pirmieji posmai lyg ir "užveda" mintį, tačiau trečiame posme atsakymas viską sugadina. Meninis tekstas turi palikti klaustukus.
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2012-04-10 17:25:37
Iš praeities pasisemiam patirties ir gyvenam dabarty. O praeitį geriausia ten palikti kur jai privalu būti.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2012-04-10 17:07:29
kas praeitį prisimins, tam akin varnas kirs
kas praeitį pamirš, tam abi varnas iškirs