Dieve, palik žarijėlę vilties,
kad degint manęs nenustotų,
kad juodą vidurnaktį mano nakties
kaitria ugnele suliepsnotų.
Skambėtų daina — ne daina, o giesmė —
skaidrus Aleliuja Velykų.
Plazdėtų kaip vėliavos Laisvės prasmė,
kaip šilkas jaunystės kasnykų.
Dieve, uždek švyturėlį, prašau,
kad mintys tamsoj nepaklystų,
kad ašara liktų šalia, kai rašau,
išdygtų žole, jei nukristų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-04-10 23:41:49
pridedu - ,, amen,,
Naujas žanras svetainėje - sakralinė kūryba?
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2012-04-09 20:46:40
sudaiginai ašarėlę...
Anonimas
Sukurta: 2012-04-09 19:52:06
Priminė tikrąją Velykų reikšmę, kuri dažnai užmirštama.
Anonimas
Sukurta: 2012-04-09 19:39:14
Gražiai, taip liaudies motyvais plaukiantis... Kaip Aleliuja Velykų... Puikus kūrinys.